Patarimai

Veja, Vejos įrengimas, Vejos Priežiūra

 Vejos priežiūra susideda iš šių darbų: jos pjovimo, tręšimo, laistymo, piktžolių, ligų ir kenkėjų naikinimo, velėnos aeravimo, vejos šukavimo. Nuo pastarųjų darbų priklauso jūsų vejos grožis ir ilgaamžiškumas.



Vejos pjovimas. Ją galima pjauti dalgiu, mechaninėmis, elektrinėmis, benzininėmis žoliapjovėmis, trimeriais, sunkiai prieinamose vietose veją galima karpyti žirklėmis. Svarbu yra nesuvėlinti pirmojo pjovimo po pasėjimo. Pjaunama, kai vejų žolė išauga iki 3 lapelių (apie 6-8 cm). Labai svarbu, kad pjaunamo įrenginio būtų aštrūs peiliai, kad žemė nebūtų labai šlapia. Dar geriau, jeigu turite galimybę pirmą kartą veją nupjauti dalgiu. Vėliau vejos pjaunamos priklausomai nuo pasėtų žolių rūšies. Pjaunamos rotacinėmis vejapjovėmis tada, kai žolė jau įsitvirtina ir pasiekia 10 cm aukštį. Vėliau vejos pjovimo aukštis dar priklauso ir nuo jos tipo (sportinė, buitinė), naudojimo intensyvumo, žolyno mišinio, metų laiko ir oro sąlygų. Pavyzdžiui – futbolo aikštėje veja pjaunama 3-4 cm aukščiu, dekoratyvi (kitaip dar parterinė) veja pjaunama 2-3,5 cm aukščiu, o parko veja pjaunama 5-6 cm aukščiu. Pavasarį dekoratyvinės vejos paprastai pjaunamos kas 5-6 dienas, vasarą – kas savaitę. Buitinės vejos pjaunamos kas dvi savaites, o parkų vejos – kas mėnesį.



Vejos tręšimas. Maisto medžiagų trūkumas dirvožemyje sustiprina kitų neigiamų aplinkos faktorių įtaką žolynui. Vejai svarbiausi makroelementai yra azotas, fosforas ir kalis. Azotas (N) suteikia žolynui ryškią žalią spalvą. Tačiau netolygiai išbėrus šias trąšas, žolynas tampa margas, nevienodai atželia nupjovus. Tad jeigu nesate įgudęs tręšti rankomis – geriau naudokite trąšų barstytuvą. Fosforas (P) gerina žolių šaknų augimą, didiną atsparumą šalčiui. Kaliu (K) patręštos vejos geriau pakenčia pavėsį, spartina vejos sužaliavimą. Šiais laikais yra didelis pasirinkimas kompleksinių NPK vejos trąšų. Dažniausiai kompeksinės trąšos ir yra naudojamos vejos tręšimui. Tačiau konkrečios trąšų sudėtys, tręšimo normos ir tręšimo laikas parenkami pagal vejos tipą, grunto sudėtį, laistymo ir pjovimo dažnumą.



Vejos laistymas. Reikalingas tada, kai trūksta natūralių kritulių. Veją geriau lieti rečiau, bet gausiau, negu dažnai, bet po truputį. Veja laikoma palaistyta, kai dirvos viršutinis sluoksnis sudrėksta ne mažiau, kaip 10 cm. Kai norite ją papildomai palieti, reikia į 1 kv.m lieti apie 10 l vandens. Vasaros metu (kai dažniausiai yra drėgmės trūkumas) neliekite vejos dienos metu. Tam tinkamiausias laikas yra ankstus rytas (iki 8 val.) arba vėlokas vakaras (po 21 val.), kada oro temperatūra ne tokia aukšta (vanduo nebus išgarintas dienos metu).



Vejos aeravimas (kitaip dar vadinamas vejų vėdinimu) reikalingas intensyviai mindžiojamose vejose, kurių dirvožemis labai sutankėjęs, blogos struktūros. Tokiame dirvožemyje vejų žolių šaknims trūksta deguonies, jos silpsta ir lėtai atsinaujina. Po aeravimo į dirvą lengviau patenka vanduo ir oras, gerėja dirvos struktūra, mažėja jos tankumas. Aeruojant specialiais aparatais, padaromos 6-12 cm gylio skylutės, kurios ir duoda laukiamą efektą. Priklausomai nuo vejos būklės ir mindžiojimo intensyvumo, aeruojama kas vieneri, dveji metai.

Vejos šukavimas. Reikalingas panaikinti susidariusį veltinį. Jeigu veltinis didesnis nei 2 cm, jis jau laikomas storu ir reikia jį pašalinti. Kai yra storas veltinio sluoksnis, dėl drėgmės sulaikymo, žolyno viršutinė dalis yra drėgna, o apatinė - sausa. Jis yra kenksmingas, nes pradeda blogai augti žolių šaknys, vejoje pradeda trūkti deguonies, joje greičiau dauginasi ligų sukėlėjai, samanos. Šukuoti galima ankstų pavasarį metaliniais skėtiniais šluoteliniais grėbliais arba benzininėmis šukavimo mašinėlėmis (priklausomai nuo vejos ploto).

Vejos įrengimas 
Augavietės dirvožemis turi būti derlingas, laidus vandeniui, struktūringas, vienodo tankumo. Paviršius turi būti gerai išlygintas. Jeigu dirva labai puri – reikėtų voluoti prieš sėją, nes įterpus sėklas giliau negu 1,5 – 2 cm jos gali ir nesudygti. Sėklos norma nėra svarbiausias faktorius. Svarbiau yra tinkamas dirvos paruošimas ir gera sėjos kokybė.
Geriausias laikas vejos sėjimui pavasaris arba antra vasaros pusė. Kitu laiku galima sėti tuo atveju, jeigu galėsite užtikrinti reguliarų drėgmės palaikymą. Trūkstant drėgmės veja bus reta. Pasėtos žolių sėklos dygsta apie 3 savaites. Tačiau visiškai veja susiformuoja per vienerius metus.
Žolė geriau auga laidžioje drėgmei, lengvoje, derlingoje dirvoje. Tad vejų žolėms gerai vystytis reikia 18-20 cm storio struktūringo dirvožemio sluoksnio. Drėgną, suplūktą, molingą dirvožemį galima pagerinti į esamą dirvožemį įterpus rupaus smėlio ir kompostinių durpių (10-15 cm) ir visa tai sumaišant su esamu viršutiniu dirvos sluoksniu. Tinkama dirvos reakcija – silpnai rūgšti (pH 5,5 – 6,5). Jeigu žemė rūgšti, rudenį reikėtų ją nukalkinti.
Vejos įrengimo darbai skirstomi į tris etapus: augavietės paruošimas, žolių mišinio sėja, priežiūra iki tol, kol susiformuos tankus žolynas. Ruošiant augavietę vejai turi būti visiškai sunaikintos daugiametės piktžolės, sureguliuotas drėgmės rėžimas, dirvos pH, pagerinta dirvožemio struktūra, suformuotas reikiamas reljefas. Jeigu veją norite įrengti ten, kur jau prieš tai kiti augalai, turėsite prieš tai išnaikinti juos purkšdami sisteminio veikimo (glifosatų grupės) herbicidu (pvz. raundapu). Tačiau nebūtinai jis, yra ir labai gerai veikiančių Lietuviškų produktų, kurie savo poveikiu tikrai nenusileidžia raundapui.

Įrengus drenažą ir laistymo sistemą, dirva purenama akėčiomis arba kultivatoriumi, grebojama, surenkami akmenys, paviršius išlyginamas spec. lygintuvu arba mediniu tašu (priklausomai nuo sklypo dydžio). Gerai išlyginti paviršių sugaištama daug laiko ir šis darbas sudaro didelę dalį vejos įrengimo kainos. Iki 2 cm esantys nelygumai laikomi mikronelygumais, esantys didesni, nei 2 cm vadinami makronelygumais. Jeigu atsirado įdubimų, kauburėlių juos išlyginkite, suvoluokite volu. Dirvos purumas turi būti toks, kad vaikštant būtų matyti pėdsakų žymės, o ne giliau įspaustos pėdos (negiliau pusė cm).

Ar augavietė tinkamai paruošta sėjai parodo lygus paviršius, smulkios trupininės struktūros dirvožemis, be akmenų, velėnos. Po dirvos paruošimo ir paviršiaus išlyginimo sėjamos sėklos. Sėjama rankomis, rankinėmis sėjamosiomis arba traktorinėmis sėjamosiomis. Sėjant veją rankomis labai svarbu, kad diena nebūtų vėjuota. Pasėtos sėklos įterpiamos grėbliu (ne giliau, kaip 2 cm) braukiant juo dviem kryptimis – pirmyn ir atgal. Tada vejos plotas dar kartą suvoluojamas ir pamulčiuojamas. Mulčiavimui geriausiai tinka durpių substratas. Mulčas sumažina drėgmės išgaravimą iš dirvos, apsaugo sėklas nuo vėjo. Klaidinga manyti, kad prastai paruoštoje augavietėje pasėjus didesnį kiekį sėklų (3-4 kg arui) vis tiek susiformuos tanki veja. Pasėjus veją reikia saugoti, kad jos neiškapstytų naminiai gyvūnai, paukščiai.